RYŠYS

Kaip dažnai mes norime „gero“ ryšio su mylimaisiais, vaikais, tėvais, kitais žmonėmis? O kiek dažnai paklausiam „Ar aš esu „gerame“ ryšyje su savimi“? Ar iš viso aš esu ryšyje su savimi? Kas tas geras ryšys? Gal tai santykis grįstas tiesa ir pasitikėjimu. O ar aš pats kalbu sau tiesą ir pasitikiu savimi?  Ar aš elgiuosi su savimi iš savo vidinės tiesos, savo vertybinio pagrindo vedamas? Jei, kai man liūdna, aš šypsausi, tai ar aš neapgaudinėju savęs? Jei aš patikiu, kad esu nemylimas, nes manęs kažkas nemyli, ar aš taip nenustoju pasitikėti savimi? Visą tai, matydamas, jausdamas, kitas (mylimasis, tėvas, vaikas, kūdikis) ar gali pasitikėti ir norėti užmegzti ryšį su tavimi? Kaip manai? Be melo, patikimas, geras ryšys..

Ai ai ai. NE.
Šiandien su žodeliu NE, kalbu apie tikrovę, ne apie pozityvumą. Veikia tai, kas tikra, nebūtinai tai turi būti pozityvu.


Viskas ko reikia ieškoti, tai-  savęs. Ir ryšį reikia kurti pradžioje su savimi. Kitaip sakant „ pradėk nuo savęs“. Ir čia „minčių papūgėlė“ atkapsto mintį – taip taip žinau, girdėjau, viskas aišku. Nepasitikėk ja. Ji gyvena iš prisiminimo ir dažnai formuoja „ai neverta kapstytis“. Bet dabar ne apie ją. Apie ją kitą kart.

Tai gi.

Pradėti nuo savęs. O ČIA REIKIA DRĄSOS!

Kodėl?
Nes rasi uždangas, kurios slepia tave, kurios trukdo ryšiui su savimi. Skaudės? Taip! Arba ne!  Priklauso nuo tavęs, ką rinksies. Ar skausmą? Ar žiūrėsi į tai kaip į pamoką. Pamokas mes išklausome, padėkojame, atsistojame ir išeiname į kitas.

Ką laimėsi?
Lengvumą. Palengvės. Nes kai krenta uždangos, tampa lengviau. Logiška.

Tai gi. Ryšys.
Nėra vienos taisyklės, kaip elgtis su savimi ir pasauliu, kuri tiktų visiems, tačiau.. yra viena, jungiantis visus, erdvė. Tai- meilės erdvė. Kad apie ją pamiršome, yra mūsų visų atsakomybė. Tad dabar ir kuriame bandydami ją prisiminti, ieškodami to, ko labai, iš širdies gelmių, ilgimės. O kokie tavo būdai? Visi turime savus. Šiandien vienokius, rytoj kitus. Tačiau šiandien aš apie šį rašau.

Aš nenoriu nurodyti punktų tau, nieko tavęs mokyti, ką ir kaip turi ar neturi daryti, te noriu tau priminti, kad ieškotojui yra duoti visi keliai rasti. Ir turiu tau atradimų laišką, nuo tavęs paties.

„Labas. Aš tavo draugas...“ O po daugtaškio tęsdamas pats atpažinsi savo ryšį su savimi pačiu.


Apkabinu save apkabindama tave. Edita.